Graikija garsėja savo nuostabiais paplūdimiais ir senovės griuvėsiais, tačiau apie šią šalį yra ir daug stebinančių, įdomių ir smagių faktų. Jei jums smalsu sužinoti šiuos unikalius faktus ir dar daugiau, šis straipsnis jus turbūt nustebins!
Palaikykite ryšį lankydamiesi Graikijoje su „Yoho Mobile“
Vykstate į Graikiją apžiūrėti lankytinų vietų, atsipalaiduoti paplūdimiuose ar tyrinėti istorines vietas? Palaikykite ryšį keliaudami – išbandykite „Yoho Mobile“ nemokamą eSIM bandymą ir gaukite greitą prieigą prie mobiliojo ryšio duomenų daugelyje šalių. Jokios SIM kortelės, jokių sutarčių – tiesiog greitas nustatymas ir prisijungsite prie interneto per kelias minutes.
Jei norite įsigyti eSIM planą vėliau, naudokite kodą YOHO12 atsiskaitydami, kad gautumėte 12% nuolaidą!
20 įdomių faktų apie Graikiją
Graikijos 6 000 salų: tik 250 yra apgyvendintos
Graikija turi apie 6 000 salų, tačiau tik apie 250 iš jų yra apgyvendintos. Šios salos grupuojamos į tokius regionus kaip Kiklados, Dodekanesas ir Jonijos salos. Didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti sala yra Kreta, o mažesnėse salose, tokiose kaip Kastelorizas, gyvena labai mažai žmonių.
Daugelis Graikijos salų yra arba negyvenamos, arba jose gyvena labai mažai žmonių. Kai kurios naudojamos ūkininkavimui ar turizmui, o kitos paliekamos neliestos, nes yra per mažos arba joms trūksta išteklių. Apgyvendintose salose dažnai yra tradicinių kaimelių, istorinių paminklų ir klestinčios turizmo pramonės, kurios atlieka svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje.
Įdomus faktas apie Graikiją: Mažiausia apgyvendinta Graikijos sala yra Bartolomėjaus sala, kurioje gyvena tik keletas gyventojų ir kuri žinoma dėl savo švyturio. Nuotr. mali maeder
Graikijos vėliava simbolizuoja laisvę
Graikijos vėliava yra ryškus tautos istorijos ir vertybių simbolis, turintis devynias mėlynas ir baltas horizontalias juostas ir baltą kryžių viršutiniame kairiajame kampe. Kryžius simbolizuoja Graikijos stačiatikių krikščionybę, esminį Graikijos tapatybės aspektą. Devynios juostos dažnai laikomos frazės “Laisvė arba mirtis”, kuri buvo Graikijos revoliucijos prieš Osmanų valdžią šūkis, skiemenų atspindžiu. Mėlyna ir balta spalvos simbolizuoja šalies gamtos grožį, atspindinčios žemę supančius dangų ir jūrą.
Vėliava pirmą kartą buvo priimta 1822 m., Graikijai kovojant už nepriklausomybę, o šiandien atpažįstamas dizainas oficialiai patvirtintas 1978 m.
80% Graikijos paviršiaus dengia kalnai
Graikija yra labai kalnuota šalis, apie 80% jos teritorijos dengia kalnai. Pindas kalnų grandinė driekiasi per žemyninę dalį ir pasiekia Kretą bei Peloponesą. Aukščiausias kalnas yra Olimpas, siekiantis 2 917 metrų. Kalnai sukūrė daugybę slėnių, kanjonų ir nelygių pakrančių. Kai kurios Graikijos salos iš tikrųjų yra po vandeniu esančių kalnų viršūnės. Šie kalnai formuoja ne tik šalies gamtos grožį, bet ir jos istoriją bei kultūrą.
Įdomus faktas apie Graikiją yra tai, kad graikų mitologijoje Olimpo kalnas yra 12 Olimpo dievų, įskaitant Dzeusą, Herą ir Apoloną, namai ir laikomas senovės Graikijos panteono centru. Nuotr. Brunos Santos iš Unsplash
Graikijos pakrantė driekiasi 16 000 kilometrų
Graikija turi ilgiausią pakrantę Viduržemio jūroje ir 11-ą ilgiausią pasaulyje, besitęsiančią apie 13 676 kilometrus. Tai apima žemyninę dalį ir daugiau nei 6 000 salų. Pakrantė yra įvairi, su smėlio paplūdimiais, uolėtomis uolomis ir daugybe mažų įlankų bei užutėkių.
Deja, trečdalis Graikijos pakrantės palaipsniui erozuoja, o klimato kaita šią problemą pablogino. Ši pakrantė yra labai svarbi Graikijai, nes ji palaiko gyvybiškai svarbias pramonės šakas, tokias kaip turizmas, žvejyba ir jūrų prekyba. Tai ne tik ekonominis turtas, bet ir pagrindinė šalies kultūros bei gyvenimo būdo dalis. Žemės praradimas pakrantėje galėtų turėti rimtų padarinių šioms pramonės šakoms, nuo kurių daugelis žmonių priklauso dėl darbo ir pajamų, taip pat paveikti Graikijos tapatybę ir paveldą.
Atėnai yra vienas seniausių apgyvendintų Europos miestų
Atėnai yra vienas seniausių pasaulio miestų, kurio istorija tęsiasi per 5 000 metų. Jie buvo svarbi Mikėnų civilizacijos dalis apie 1400 m. pr. Kr. ir vėliau tapo galingu miestu-valstybe senovės Graikijoje. Atėnai žinomi kaip demokratijos gimtinė ir labai paveikė Vakarų kultūrą bei idėjas, ypač 5-ame amžiuje pr. Kr. Per visą istoriją juos valdė įvairios grupės, tokios kaip Bizantijos, Kryžiuočiai ir Osmanai, kol galiausiai XIX amžiuje tapo šiuolaikinės Graikijos sostine.
Nors Atėnai galbūt nėra patys seniausi (tokie miestai kaip Plovdivas taip pat pretenduoja į šį titulą), jie turėjo milžinišką įtaką kultūrai, demokratijai ir filosofijai. Nuotr. Josiah Lewiso
Graikijoje yra 18 UNESCO pasaulio paveldo objektų
Graikija turi 19 UNESCO Pasaulio paveldo objektų. Šios vietos yra svarbios dėl savo istorinės, kultūrinės ar gamtinės vertės. Iš 19 vietų, 17 yra kultūrinės vietos, kurios apima gerai žinomas vietas, tokias kaip Atėnų Akropolis, Delfai (senovės religinė vieta) ir Olimpija (kur prasidėjo Olimpinės žaidynės).
Taip pat yra 2 mišrios vietos, kurios turi tiek kultūrinę, tiek gamtinę reikšmę – tai Meteorai (garsėjantys savo vienuolynais ant uolų) ir Atono kalnas (kalnas, kuriame yra daug vienuolynų). Naujausias į sąrašą įtrauktas objektas buvo Zagorio kultūrinis kraštovaizdis, kuris buvo pridėtas 2023 m.
Įdomus faktas apie Graikiją yra tai, kad ji prisijungė prie UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos 1981 m., o tai reiškė, kad jos svarbios vietos galėjo būti pasirinktos į Pasaulio paveldo sąrašą. Nuotr. Peterio Holmboe
Santorinis yra vienintelė apgyvendinta kaldera pasaulyje
Santorinis yra Graikijos sala, esanti pietinėje Egėjo jūros dalyje. Ji unikali, nes yra vulkaninėje kalderoje, kuri yra didelis, status krateris, likęs po didelio vulkano išsiveržimo (įvyko apie 1600 m. pr. Kr.). Santorinis sudaro pagrindinė sala Tira, taip pat mažesnės netoliese esančios salos, tokios kaip Terasija, Aspronisis ir vulkaninės salos Nea Kameni bei Palea Kameni. Salos išskirtinis vulkaninis kraštovaizdis su dramatiškomis uolomis ir nuostabiais paplūdimiais vilioja tiek vietinius, tiek turistus, kurie žavisi jos gamtos grožiu.
Stebinantis faktas apie Graikijos Santorinį yra tai, kad joje yra labai mažai medžių dėl sauso klimato ir vulkaninės dirvožemio, tačiau tai suteikia jai unikalų, niūrų grožį. Nuotr. Nextvoyage
Olimpinės žaidynės prasidėjo Graikijoje
Olimpinės žaidynės prasidėjo Olimpijoje, Graikijoje, 776 m. pr. Kr. kaip festivalis, skirtas pagerbti dievą Dzeusą. Pirmasis renginys buvo maždaug 192 metrų bėgimo lenktynės, kurias laimėjo graikų atletas Koroibas iš Elio. Žaidynės, rengiamos kas ketverius metus, tapo svarbia Graikijos kultūros dalimi ir tęsėsi beveik 1 200 metų. Laikui bėgant į jas buvo įtraukta daugiau renginių, tokių kaip imtynės, boksas ir kovos vežimų lenktynės. Tačiau 393 m. po Kr. jas sustabdė Romos imperatorius Teodosijus I. Olimpinės žaidynės buvo sugrąžintos 1896 m. Atėnuose kaip šiuolaikinė mums žinoma žaidynių versija.
Nuotr. Julio Hernándezo iš Unsplash
The word “gymnasium” comes from the Greek word “gymnos,” which means “naked” because athletes in ancient Greece trained and competed without clothes. Ancient Greeks loved gymnastics, and it was a big part of their culture, focusing on getting fit and staying disciplined. Gymnasiums were places for training athletes and having talks, helping both the body and the mind. This shows how much physical education mattered in ancient Greece and how it has influenced today’s sports and education.
Senovės graikai pirmieji praktikavo demokratiją
Demokratija pirmiausia išsivystė senovės Graikijoje, ypač Atėnuose, apie 6 amžiuje pr. Kr. Iki tol daugumą visuomenių valdė karaliai arba nedidelės elito grupės. Solonas, lyderis 594 m. pr. Kr., įvedė reformas, kurios leido piliečiams dalyvauti sprendimų priėmime, pavyzdžiui, rašant įstatymus ir tvarkant viešuosius reikalus. Vėliau, 507 m. pr. Kr., Klistenas pristatė „demokratijos“ idėją, reiškiančią „žmonių valdymas“. Ši sistema leido visiems laisviems vyrams piliečiams balsuoti ir dalyvauti vyriausybėje, o tai labai skyrėsi nuo tuo metu kitose vietose naudojamų sistemų.
Atėnų demokratija buvo tiesioginė, tai reiškia, kad piliečiai ne tik rinko lyderius, bet ir patys priimdavo sprendimus susirinkimuose. Laikui bėgant, daugelis kitų Graikijos miestų-valstybių pradėjo priimti tam tikrą demokratijos formą. Tačiau 322 m. pr. Kr., kai makedonai užėmė Atėnus, jie nutraukė jos demokratinę sistemą. Vis dėlto pagrindinės demokratijos idėjos, tokios kaip piliečių dalyvavimas ir lygios teisės, paveikė ateities politines sistemas, įskaitant tas, kurias naudojame šiandien.
Teatras buvo išrastas senovės graikų
Teatras atsirado senovės Graikijoje apie 6 amžiuje pr. Kr., ypač Atėnuose, kaip Dioniso, vyno, derlingumo ir šventės dievo, festivalių dalis. Šiuose festivaliuose buvo atliekamos choro dainos, vadinamos ditirambais, kurias dainavo žmonių grupės. Laikui bėgant, Tespidas, kuris laikomas pirmuoju aktoriumi, pradėjo kalbėti vienas, paversdamas pasirodymus tuo, ką dabar vadiname drama. Tai žymėjo vaidybos, kaip solinės veiklos, pradžią, o ne tik grupės dainavimą.
Graikijos teatras išsivystė į tris pagrindinius tipus: tragediją (kuri nagrinėjo rimtas temas), komediją (kuri buvo humoristinė) ir satyrų dramas (kurios buvo komedijos ir satyros mišinys). Gerai žinomi dramaturgai, tokie kaip Aischilas, Sofoklis, Euripidas ir Aristofanas, parašė daug šių pjesių ir padėjo formuoti Vakarų teatro pagrindus.
Graikijoje yra daugiau nei 120 milijonų alyvmedžių
Graikijoje yra milžiniškas alyvmedžių skaičius (tikriausiai apie 150 milijonų) ir jie dengia iki 60% šalies žemės. Pagrindinės alyvmedžių auginimo sritys yra Peloponesas ir Kreta. Alyvmedžių auginimas Graikijoje siekia tūkstančius metų, o kai kurie alyvmedžiai yra daugiau nei 1 000 metų senumo!
Šalis garsėja aukštos kokybės alyvuogių aliejumi, kuris gaminamas iš daugiau nei 150 skirtingų rūšių alyvuogių, įskaitant populiarias veisles, tokias kaip Koroneiki, Kalamata ir Manaki.
Graikai švenčia vardines, o ne tik gimtadienius
Graikijoje vardinės (yiorti) yra ypatinga tradicija, kuri dažnai švenčiama labiau nei gimtadieniai. Kiekvienas asmuo turi vardines, kurios siejamos su krikščionių šventojo, pagal kurį jie pavadinti, vardo diena. Pavyzdžiui, jei jūsų vardas yra Marija, savo vardines švęstumėte rugpjūčio 15 d., per Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę, šventosios, pagal kurią esate pavadinti.
Ši tradicija giliai įsišaknijusi šalies stačiatikių krikščionių tikėjime. Daugelyje graikų namų rasite vardinių kalendorius, kuriuose išvardinti visi šventieji ir dienos, kai švenčia pagal juos pavadinti žmonės. Net darbo vietose pripažįstamos vardinės, ir yra įprasta, kad kolegos vieni kitus pasveikina ir švenčia vardines.
Kasmet 100 000 paukščių migruoja į Graikijos pelkynus
Graikijos pelkynai, tokie kaip Gialovos lagūna pietvakarių Graikijoje, yra svarbios stotelės paukščiams, migruojantiems tarp Europos, Afrikos ir Azijos. Šios vietovės suteikia paukščiams vietą pailsėti ir pasimaitinti per ilgą kelionę. Gialovos lagūna, kuri pripažinta Svarbia Paukščių teritorija, yra daugelio paukščių rūšių namai, ypač pavasario ir rudens migracijų metu.
Tyrimas nustatė 149 paukščių rūšis pelkynoje, įskaitant 66 rūšis vandens paukščių, su didesne įvairove pavasario migracijos metu. Pelkynas, esantis Balkanų pusiasalyje, yra ypač svarbi sustojimo vieta paukščiams, skrendantiems per Viduržemio jūrą. Paukščiams reikia gėlo vandens ir gerų buveinių, kad klestėtų, o pavasaris suteikia geriausią aplinką jiems pailsėti ir pasimaitinti prieš tęsiant kelionę.
Graikija turi daugiau archeologijos muziejų nei bet kuri kita šalis
Graikija turi daugiau nei 110 archeologijos muziejų, daugiau nei bet kuri kita šalis, ir juose saugomi bei eksponuojami svarbūs senovės Graikijos istorijos objektai, įskaitant daiktus nuo labai ankstyvo laikotarpio iki senovės Graikijos pabaigos. Kai kurie geriausiai žinomų muziejų yra Akropolio muziejus, Nacionalinis archeologijos muziejus ir muziejai tokiose vietose kaip Delfai ir Olimpija. Šiuose muziejuose galite rasti skulptūrų, paveikslų, keramikos ir brangių objektų iš garsių senovės vietovių, tokių kaip Knosas ir Vergina.
Šie muziejai yra būdas sužinoti apie Graikijos istoriją ir tai, kaip jos kultūra paveikė Vakarų civilizacijos raidą. Nuotr. Rainerio Ecko
Graikų abėcėlė yra daugiau nei 3 000 metų senumo
Graikų abėcėlė buvo sukurta apie 800 m. pr. Kr., remiantis finikiečių abėcėle, tačiau su svarbiais pakeitimais, pavyzdžiui, pridėjus balsių. Tai palengvino skaitymą ir rašymą, palyginti su ankstesnėmis sistemomis. Prieš tai Mikėnų civilizacija naudojo rašymo sistemą, vadinamą Linijiniu B, kuri išnyko apie 13 amžiuje pr. Kr. Pirmieji ilgi graikų užrašai pasirodė apie 740–730 m. pr. Kr.
Įdomus faktas apie graikų abėcėlę yra tai, kad ji pirmoji turėjo raides, atspindinčias konkrečius garsus, padarydama bendravimą aiškesnį ir formuodama daugelį vėlesnių abėcėlių, įskaitant tą, kurią naudojame šiandien. Nuotr. ROMAN ODINTSOV
Nė viena Graikijos dalis nėra toli nuo jūros
Graikijoje niekada nebūsite per toli nuo jūros. Tolimiausias taškas nuo pakrantės yra apie 137 kilometrai (83 mylios), o tai, pagalvojus, nėra labai toli. Psaradės kaimas yra labiausiai į krašto gilumą nutolusi gyvenvietė šalyje. Graikija turi didžiulę pakrantę, besitęsiančią 13 676 kilometrus, ilgiausią Viduržemio jūroje. Taip yra todėl, kad Graikiją sudaro didelė žemyninė dalis ir šimtai salų, o tai reiškia, kad dauguma vietų yra arti vandens. Dėl to jūra yra labai svarbi Graikijai – žmonės ja remiasi žvejybai, laivybai ir turizmui. Jūra taip pat daro didelę įtaką šalies kultūrai, tradicijoms ir ekonomikai.
Unikalūs ir atsitiktiniai faktai apie Graikiją
- Senovės graikai tikėjo, kad pupelėse yra mirusiųjų sielos, todėl jų vengė valgyti.
- Graikijos įstatymai draudžia aukštakulnius kai kuriose archeologinėse vietovėse, siekiant apsaugoti senovės griuvėsius.
- Senovės graikai išrado žadintuvą, naudodami vandens laikrodžius su mechanizmais, kurie kėlė triukšmą ir pažadino žmones.
- Graikai yra vieni didžiausių sūrio vartotojų pasaulyje.
- Senovės graikai maudėsi alyvuogių aliejuje, siekdami asmeninės priežiūros ir odos priežiūros, tikėdami, kad jis turi naudos sveikatai.
- Graikai daužo lėkštes, kad švęstų sėkmę ir atbaidytų piktąsias dvasias.
- Archestratas, graikų poetas, parašė pirmąją kulinarijos knygą 350 m. pr. Kr.
- Graikija žinoma dėl savo kavinių kultūros, su kavinėmis kiekviename mieste ir kaime.
